Tiesos galia

Mūsų Benas gimė 33 savaičių, ankstukas.. Tai buvo net 1,5 mėnesio anksčiau negu turėjo būti pagal numatytą termino datą. Kai sugrįžtu į tą saulėtą gegužės dieną, dar dvejojau, ar važiuoti į ligoninę pasitikrinti. Galvojau, gal užteks tiesiog ramiai pabūti ir pagulėti namuose? Atvažiavus į P. Mažylio gimdymo namus sužinojau, kad man fiksuoja sąrėmius. ,,Turite važiuoti į klinikas, jeigu prasidėtų gimdymas”,- visa persigandus pasakė gydytoja. Viską pamenu tokiam lengvam rūke, buvo baisu, tačiau tikrai negalvojau, jog būtent TĄ naktį švęsime Beno gimtadienį. Gimus Benukui teko išgirsti medikų įtarimus apie galimą Dauno sindromo diagnozę. Dar būnant Kauno klinikose po kelių savaičių sulaukėme iš genetikų oficialaus atsakymo, patvirtinant įtariamą papildomos chromosomos diagnozę. Beveik visi pirmi metai buvo Beno gyvybės balansavimas tarp čia ir kažkur ten. Tuo metu apie papildomą raidos pažangą nebuvo net kalbos, tuo metu pagrindinė mažylio užduotis buvo kvėpuoti, pagyti, tinkamai toleruojant leidžiamus antibiotikus.. (Iš)gyventi. Žinote, kas man tuo metu buvo svarbiau už visas minčių galias, pozityvą ir aplinkinių bandymą kaip nors paguosti tokiu neįprastu mums metu? Išlikti tiesoje, suvokti realybę būtent tokią, kokia ji yra, be jokių pagražinimų. Sunku, tačiau nebuvo viskas taip blogai. Stebuklai vyksta! Kai abiejomis kojomis atsistoji ant dugno, nes sunkumams jau nėra kur toliau prispausti, žiūri, kad jau nebekrenti, gali pastovėti. Išmokome pasitikėti ir tikėti savo kovotoju vaiku. Jis nieko neprivalo, tačiau gali!

Benas – mūsų gyvenimo stebuklas